Europa keičia gamtinių dujų tiekimo šaltinius, iš AEI elektrą gaminanti Lietuva – tarp pirmaujančių Europoje

Druskininkuose vyko kasmetinis bendrovės „Achema Gas Trade” organizuotas energetikos seminaras, į kurį susirinkę energetikos sektoriaus profesionalai ir stambiausi Lietuvos gamtinių dujų ir elektros energijos vartotojai pristatė Europos gamtinių dujų rinkos transformacijos tendencijas ir atsinaujinančios energetikos perspektyvas Lietuvoje.

Europos gamtinių dujų rinka: permainos ir priklausomybės

Bendrovės „Achema Gas Trade” generalinis direktorius Gediminas Vasauskas pristatė gamtinių dujų rinkos apžvalgą, atskleidžiančią reikšmingus Europos energetikos rinkos pokyčius.

2024 m. bendras gamtinių dujų ir SGD importas į ES siekė 273 mlrd. kubinių metrų. Tikimasi, kad 2025 m. SGD importas į Europą padidės 25 proc. ir sieks visų laikų aukščiausią lygį. 85 proc. šio papildomo kiekio sudarys SGD importas iš JAV.

Nuo 2026–2027 m. Europa planuoja atsisakyti SGD importo iš Rusijos, kas šiuo metu sudaro apie 20 proc. viso Europos SGD importo.

Nuo karo pradžios Europoje pradėjo veikti 11 naujų SGD importo terminalų Nyderlanduose, Vokietijoje, Suomijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Graikijoje. Idealiu scenarijumi, visų šių terminalų importo pajėgumai gali siekti apie 40 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų per metus.

Elektros rinka ir atsinaujinantys šaltiniai

„Achema Gas Trade” elektros prekybos vadovas Almantas Vinikas pristatė elektros energijos rinkos pokyčius.

2024 m. Lietuva pagamino 75,8 proc. elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių ir taip pateko tarp pirmaujančių Europoje, kai ES vidurkis siekė 41,7 proc.

Bendras elektros energijos gamybos augimas 2024 m., lyginant su 2023-aisiais, sudarė 37 proc. Ypač išaugo saulės elektrinių ir vėjo elektrinių gamyba.

Norvegija – strateginė Europos gamtinių dujų ir SGD tiekėja

Kompanijos  „Equinor ASA” ilgalaikių kontraktų vadovas Haakon Larsen pristatė kompanijos globalų SGD ir gamtinių dujų krepšelį.

Jis pasidžiaugė ilgalaike partneryste su stambiausiu gamtinių dujų vartotoju Lietuvoje bendrove „Achema“ – ši partnerystė tęsiasi nuo 2016 m.

2024 m. Norvegijos, kaip didžiausio tiekėjo, gamtinių dujų ir SGD importas į Europą sudarė 34 proc. viso Europos gamtinių dujų ir SGD importo (apie 93 mlrd. kubinių metrų). Kompanija „Equinor ASA” taip pat yra pasirašiusi ilgalaikius SGD pirkimo kontraktus iš JAV, kurie nuo 2026 m. sudarys reikšmingą dalį Equinor SGD prekybos krepšelyje.

Biometano rinka: Lietuva tampa eksportuotoja

„Amber Grid“ atsinaujinančios energetikos projektų vadovė Lina Rudzianskienė pristatė, kaip plečiasi biometano rinka Lietuvoje ir kokios jos integracijos į Europą perspektyvos.

 Pagal nacionalinę energetikos strategiją biometano gamyba šalyje nuosekliai didės, valstybė remia investicijas į šią sritį. „Amber Grid“ kuria infrastruktūrą biometanui tiekti į dujų tinklą ir plečia įleidimo taškus.

 Kilmės garantijų sistema rodo augantį rinkos aktyvumą – vis daugiau biometano sertifikuojama ir eksportuojama. Nors dalis biometano naudojama Lietuvos transporto sektoriuje, didesnė dalis iškeliauja į užsienį – Lietuva jau tampa biometano eksportuotoja.

Pasauliniai projektai ir žaliojo vandenilio perspektyvos Lietuvoje

Pirmoji veikianti e-metanolio gamykla pradėjo veikti 2025 metų gegužę Danijoje (European Energy Kassø). Didžiausias vandenilio projektas Europoje – Stegra žalio plieno gamykla Švedijoje su 700 MW elektrolizės pajėgumais, planuojanti gaminti 5 mln. tonų plieno per metus. Didžiausias vandenilio projektas pasaulyje – NEOM gamykla Saudo Arabijoje su 2,2 GW elektrolizės pajėgumais, pagrindinio produkto – amoniako eksportui.

Apie šiuos projektus pasakojęs bendrovės „Renwise” vadovas ir energetikos ekspertas Vytautas Ruolia taip pat pristatė žaliojo vandenilio ir sintetinių degalų perspektyvas Lietuvoje. Įvairiuose vystymosi etapuose esančių tokių projektų skaičius siekia 23, o į eksportą nukreipti kiekiai galėtų sudaryti nuo 6 iki 13 TWh.

Žaliojo vandenilio projektams Lietuvoje svarbūs keli veiksniai: atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) elektros prieinamumas ir didelė koncentracija, finansinė parama pirmiesiems projektams, patraukli teisinė aplinka bei transportavimo infrastruktūra.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta finansiškai skatinti 170 MW žaliojo vandenilio ir išvestinių jo produktų (metanolio, amoniako, sintetinio metano, degalų) gamybos pajėgumų sukūrimą.