„Agrochema“ žengia efektyvesnės veiklos link: daugiau dėmesio procesams ir rezultatams

„Agrochema“ pradeda diegti veiklos efektyvinimo metodikas ir įrankius, kurie padės ne tik tobulinti kasdienius procesus, bet ir pasiekti geresnių veiklos rezultatų bei darbuotojų įsitraukimo. Planuojama, kad tai virs ilgalaike iniciatyva, kuri kurs nuolatinio tobulėjimo kultūrą, skatins darbuotojus metodiškai gerinti kasdienius darbo procesus.

„Nors veiklos efektyvumas dažnai siejamas su LEAN ar kitais vadybos metodais, mūsų siekis yra kur kas platesnis. Tai, visų pirma, mąstysenos pokytis – nuolatinis noras dirbti geriau nei vakar, ieškoti efektyvesnių sprendimų, mažinti nuostolius ir kurti didesnę vertę klientams, darbuotojams bei organizacijai“, – pabrėžia „Agrochemos“ verslo procesų auditorė Laura Andriejavienė.

Pirmajam veiklos efektyvumo diegimo etapui pasirinkta „Agrochemos“ elevatorių ir laboratorijų veikla. Tai žmonės, kurie kasdien dirba arčiausiai procesų, geriausiai supranta veiklos specifiką, mato tobulinimo galimybes ir savo sprendimais prisideda prie visos organizacijos rezultatų.

Per gegužės pabaigoje vykusius pirmuosius mokymus, kuriuose dalyvavo minėtų padalinių vadovai, buvo identifikuotos pagrindinės veiklos sritys ir problemos, kurias padės spręsti naujai pristatomi veiklos efektyvinimo įrankiai.

Be to, „Agrochemos“ darbuotojai praktikoje jau taiko kai kuriuos veiklos efektyvumo įrankius. Turbūt vienas žinomiausių – „Idėjų bankas“, kviečiantis darbuotojus siūlyti realius rezultatus duodančius tobulinimus. Taip pat procesų analizė ir tobulinimas, procesų automatizavimas bei skaitmenizavimas, darbuotojų įtraukimas į problemų identifikavimą ir sprendimų paiešką.

„Pirmame etape suformuota darbo grupė analizuos gamybos, laboratorijų ir elevatorių veiklą, praktiškai taikys įvairius veiklos efektyvinimo įrankius bei ieškos didžiausią vertę kuriančių sprendimų. Didžioji dalis mokymosi vyks realioje darbo aplinkoje, spręsime konkrečias kasdienes situacijas ir aktyviai įtrauksime darbuotojus, kurie geriausiai išmano procesus bei susiduria su kasdieniais iššūkiais. Pasiekti rezultatai veiklos efektyvumo programai suteiks tęsinį“, – dalinasi L. Andriejavienė.

„Veiklos efektyvumas ypač svarbus tvarų augimą ir nuolatinį tobulėjimą norinčioms puoselėti įmonėms, – sako „Achemos grupės“ tvarumo vadovas Paulius Stonis. – Manau, kad „Agrochema“ savo pastarųjų metų gerėjančiais rezultatais būtent tai ir yra įrodžiusi. O veiklos efektyvumo keliu žengiant metodiškiau, disciplinuočiau ir remiantis pasiteisinusia tarptautine praktika, galima pasiekti dar geresnių rezultatų“.

Pasak jo, ambicija pradėti nuosekliai taikyti veiklos efektyvinimo principus visoje „Achemos grupėje“ brendo jau kurį laiką. Ieškant labiausiai pažengusios grupės įmonės, buvo vertinama patirtis procesų tobulinimo srityje. Dėl savo veiklos kompleksiškumo ir jau ne vienus metus kryptingai vykdomų procesų efektyvinimo ir automatizavimo iniciatyvų pasirinkta „Agrochema“.

„Mūsų tikslas – bendradarbiaujant su „Agrochemos“ komanda, ugdyti kompetencijas organizacijos viduje, kad ateityje veiklos efektyvinimo iniciatyvas palaikytų kitų padalinių vadovai, programos koordinatoriai ir vidiniai mentoriai. Tiek kitų Lietuvos, tiek tarptautinių bendrovių patirtis rodo, kad veiklos efektyvinimo programos rezultatų neduoda per naktį ar net mėnesį. Bet jei yra iniciatyviųjų grupė, sulaukianti vadovų palaikymo ir darbuotojų įsitraukimo – ilgainiui tai leidžia pasiekti reikšmingų patobulinimų ir pagerinti bendrus įmonės rezultatus. Gerėja klientų aptarnavimas, išlaikymas, tampa patogesnės ir saugesnės darbo sąlygos, sutaupome laiko ar išlaidų“, – sako P. Stonis.

L. Andriejavienė pabrėžia, kad labai svarbu, jog darbuotojai aktyviai dalintųsi gerąja praktika, sėkmės istorijomis ir kartu ieškotų sprendimų, leidžiančių gerinti procesus. Kadangi laboratorijų, elevatorių ir gamybos darbuotojai bei vadovai geriausiai išmano savo kasdienius procesus, mato iššūkius ir gali pasiūlyti praktiškus sprendimus, tikimasi, kad jie aktyviai įsitrauks į procesų analizę bei sprendimų paiešką.

Diegiant veiklos efektyvumo praktikas, planuojama vadovautis „70–20–10“ ugdymo principu: 70 proc. mokymosi vyks per praktinę patirtį darbo vietoje, 20 proc. – mokantis iš kolegų ir dalijantis žiniomis organizacijos viduje, o 10 proc. sudarys išoriniai mokymai. Taip siekiama užtikrinti, kad veiklos efektyvinimo principai taptų ne vienkartine iniciatyva, o neatsiejama kasdienės veiklos dalimi.

Lietuvos ir tarptautinė praktika rodo, kad vien formaliai taikomi veiklos efektyvinimo įrankiai neduoda ilgalaikio rezultato. Tikrasis pokytis prasideda tada, kai darbuotojai patys nori ir ieško būdų, kaip savo darbą atlikti geriau, paprasčiau ir efektyviau.