„Achema“ mini Pasaulinę trąšų dieną

Žemės ūkio ir trąšų gamybos sektorius spalio 13-ąją švenčia Pasaulinę trąšų dieną. Ją mini ir didžiausia Baltijos šalyse azotinių trąšų gamintoja „Achema“.

Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, šiandien apie 3 milijardai pasaulio gyventojų maisto turi tik trąšų pagalba. Mokslininkai prognozuoja, jog per ateinančius 30 metų (iki 2050-ųjų), žemės gyventojų skaičius nuo 7,5 milijardo išaugs iki 9,7 milijardų, kas sukels naujus iššūkius žemės ūkiui ir pareikalaus našesnio maisto aprūpinimo bei gamybos. Vieningai sutariama, jog augančiam maisto poreikiui tenkinti bus reikalinga ir daugiau trąšų. Pavyzdžiui, 1 kilogramas gryno azoto trąšų padeda papildomai išauginti maždaug apie 22 kilogramus grūdų.

AB „Achema“ kasdien pagamina apie 6 tūkstančius tonų azotinių trąšų. Apie 20 proc. pagamintos produkcijos lieka Lietuvoje, o didžioji dalis – eksportuojama į Vidurio ir Vakarų Europos bei kitas pasaulio šalis.

„Kiekviena šalis turi savo vartojimo įpročius ir poreikius: Lietuvoje ūkininkai daugiausia naudoja amonio salietros ir skystąsias trąšas, Vidurio Europoje – lėto tirpimo karbamido trąšas, o štai skandinavų dirvožemiui reikalingos trąšos su papildomu sieros kiekiu,“ – apie trąšų vartojimo tendencijas Europoje sako AB „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas. – „Kiekviena šalis siekia užsitikrinti pakankamą derlių, kuris šiandien, didžiąja dalimi, įmanomas tik trąšų dėka.“

Pasak R. Miliausko, Europoje populiarėja skystos azotinės trąšos, kurios, naudojant pažangią įrangą, leidžia tiksliai paskleisti optimalų augalui trąšų kiekį. Taip pat skystas trąšas galima maišyti su fosforo, kalio, sieros trąšomis ar mikroelementais, kas dar padidina šių trąšų efektyvaus panaudojimo galimybes. Kita tendencija Europoje –  jaučiamas sieros trūkumas dirvožemyje. Jos trūksta, nes dėl ekologijos reikalavimų buvo sugriežtintos pramonės sieros emisijos, todėl nėra kas papildo dirvožemyje sieros rezervus. Pirmi šias emisijas apribojo skandinavai, todėl sieros trūksta ir auga azotinių trąšų su sieros priedais paklausa.

„Trąšos – kaip augalų maistas – yra vienas efektyviausių maisto trūkumo sprendimo būdų. Tačiau svarbiausia, kad būtų laikomasi šių pagrindinių saugaus trąšų naudojimo principų: tinkami produktai, tinkama vieta, tinkamas kiekis ir tinkama logistika – tinkamas tręšimo laikas yra bene svarbiausias faktorius, ypač naudojant azotą. Ūkininkai turi remtis dirvožemio tyrimais ir naudoti tinkamų trąšų optimalų kiekį – tai padidins trąšų naudojimo efektyvumą“, – teigia R. Miliauskas.

Įdomūs faktai:

• Vieno žmogaus sunaudojamas maisto kiekis nuo XX amžiaus septintojo dešimtmečio išaugo 25 proc.
• XX amžiaus 5-ajame dešimtmetyje vienas ūkininkas galėjo išmaitinti 19 asmenų, šiandien, modernių technologijų dėka, 8 kartus daugiau – 155 asmenis.
• XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje viename hektare žemės užauginto derliaus pakakdavo išmaitinti 2 asmenis. Prognozuojama, kad iki 2025 m. viename hektare žemės išauginto derliaus turės pakakti išmaitinti penkis asmenis.
• Kas minutę netenkame apie 4 hektarų dirbamos žemės, todėl vis mažesni dirbamos žemės plotai turės išmaitinti vis daugiau žmonių.
• Prognozuojama, jog iki 2050 m. Žemės gyventojų populiacija išaugs 25 proc.

Europos trąšų gamintojų asociacijai (Fertilizers Europe) priklausantys gamintojai vieningai sutaria, jog, turint ribotus išteklius, užauginti pakankamą maisto kiekį milijardams žmonių galima tik protingai naudojant trąšas ir investuojant į novatoriškų žemės ūkio technologijų kūrimą. Pasauliui tiekiamo maisto tvarumo užtikrinimas ateityje – viena svarbiausių žemės ūkio pramonės sektoriaus misijų.