Klaipėdos uosto bendrovių vadovai sėmėsi patirties šiaurės Ispanijos uostuose

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija kasmet organizuoja pažintinius vizitus į įvairių šalių uostus, kurių metu Klaipėdos uosto įmonių atstovai susipažįsta su kitų valstybių uostų veikla, infrastruktūra, investicijomis ir plėtros sprendimais. Šįkart delegacija lankėsi trijuose šiaurės Ispanijos uostuose – Bilbao, Chichono ir La Korunjos.

Vizite kartu su Klaipėdos uosto įmonių vadovais dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasados trečiasis sekretorius bei Lietuvos garbės generalinis konsulas Ispanijoje. Koncerno „Achemos grupė“ įmonėms delegacijoje atstovavo „Krovinių terminalo“ generalinis direktorius Albertas Gimbutas ir Centrinio Klaipėdos terminalo generalinis direktorius Karolis Grigalauskas.

Nuo konteinerių iki SGD infrastruktūros

Pirmasis delegacijos aplankytas Bilbao uostas yra vienas svarbiausių Baskų krašto transporto ir logistikos centrų. Vizito metu apžiūrėtas konteinerių krovos terminalas, pristatytos skystųjų naftos produktų ir grūdų krovos galimybės. Uostas taip pat turi Ro-Ro liniją, jungiančią jį su Didžiąja Britanija.

Kitokią uosto veiklos ir infrastruktūros apimtį delegacija išvydo Chichone. Čia atviru būdu kraunama anglis ir koksas, veikia didelių pajėgumų suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Uosto infrastruktūroje įrengti tuneliai ir kilometrai transporterių juostų, jungiančių krovos kompleksus su metalo liejykla bei elektrine, galinčia naudoti tiek SGD, tiek anglį.

Delegacijos dėmesį patraukė Chichono uosto direkcijos investicijos į infrastruktūrą. Į 16 metrų aukščio betoninius bangolaužius investuota apie 600 mln. eurų, o jų statybai, vizito metu pateiktais duomenimis, panaudota apie 32 mln. tonų betono skiedinio.

Uostui, per metus kraunančiam iki 14 mln. tonų krovinių, tokio masto investicijos vertinamos ne vien pagal tiesioginę finansinę grąžą. Priimant sprendimus atsižvelgiama į regiono pramonės konkurencingumą, darbo vietų išsaugojimą ir tai, kiek analogiškos infrastruktūros statyba galėtų kainuoti ateityje. Būtent toks ilgalaikis strateginis požiūris į uosto infrastruktūrą tapo vienu labiausiai Klaipėdos delegaciją sudominusių vizito aspektų.

La Korunjoje – uosto plėtra už miesto ribų

Trečiasis aplankytas uostas – La Korunja – išsiskyrė pasirinkta plėtros kryptimi. Uosto veikla palaipsniui perkeliama iš centrinės miesto dalies į už miesto esančias, nuo vandenyno atkovotas ir gruntu užpiltas teritorijas.

Naujojoje teritorijoje jau vykdoma grūdų importo krova, tarp jų – ir iš Lietuvos. Čia taip pat pastatyti nauji naftos terminalai, kraunama nafta, įvairių rūšių kuras ir kiti chemijos pramonės produktai. Uoste aptarnaujami projektiniai kroviniai, vėjo jėgainių komponentai, konteineriai bei metalo produkcija.

Dar vienas La Korunjos išskirtinumas – didžiausias Ispanijoje šviežių jūros produktų terminalas, kuriame vyksta gyvi aukcionai. Taigi viename uoste derinamos labai skirtingos veiklos – nuo energetikos ir pramoninių krovinių iki žvejybos sektoriaus.

Patirtis, leidžianti palyginti skirtingus uostų plėtros modelius

Vizito metu Klaipėdos uosto bendrovių atstovai turėjo galimybę ne tik apžiūrėti infrastruktūrą, bet ir susipažinti su tuo, kaip Šiaurės Ispanijoje vertinamas uostų vaidmuo regiono ekonomikai ir priimami ilgalaikiai investiciniai sprendimai.

Delegaciją šiltai priėmę šeimininkai pristatė ir Baskų krašto savitumą. Apie 2,5 mln. gyventojų turintis regionas išsiskiria savo kalba bei stipriu regioniniu identitetu.

Pasak vizito dalyvių, kelionė suteikė galimybę palyginti skirtingus uostų veiklos ir plėtros modelius, įvertinti didelių infrastruktūros projektų sprendimus bei pasisemti patirties, aktualios ir Klaipėdos uosto įmonėms. Ypač daug dėmesio sulaukė Ispanijos uostuose matomas ilgalaikis požiūris į infrastruktūrą – investicijos vertinamos ne tik pagal jų tiesioginį atsiperkamumą, bet ir pagal uosto reikšmę viso regiono pramonei, užimtumui ir konkurencingumui.