Vienas pagrindinių Koncerno „Achemos grupė“ tikslų - mažinti neigiamą poveikį aplinkai optimizuojant gamybos procesus ir diegiant aplinkos apsaugos įrangą, bei taršos prevencijos priemonėmis apsaugoti darbuotojų ir aplinkinių žmonių sveikatą. Koncerno bendrovių veikla - itin įvairi, kiekviena jų taiko specifines aplinkos apsaugos priemones. „Achema“ nuolat investuoja į technologijas, užtikrinančias saugią gamybą ir taršos prevenciją. Vienas svarbiausių dabartinių projektų - amoniako cecho visiško automatizavimo programa. Ja siekiama optimizuoti gamybą taip, kad sumažėtų cecho stabdymų ir leidimų skaičius, o išmetamas NOx kiekis sumažėtų apie 10 proc.
Nuo 2008 m. iki 20012 m. AB „Achema“ savanoriškai planuoja vykdyti 2 Kioto protokolo Bendro įgyvendinimo mechanizmo projektus. Projektų tikslas - sumažinti „šiltnamio efektą“ sukeliančių dujų išmetimus. Įgyvendinus projektus, N₂O (azoto suboksido) išlakos, susidarančios gaminant azoto rūgštį, sumažėtų daugiau nei 80 proc.
Aplinkos ir gamtos būklė stebima ne tik „Achemos“ specialistų, bet ir mokslo institucijų. Lietuvos Žemės ūkio universitetas AB „Achema“ taršos poveikio zonoje kasmet tiria NOx koncentraciją ore ir stebi paprastosios pušies spyglių būklę naudodamas ankstyvosios pažeidimo diagnostikos testus.
Botanikos institutas kasmet atlieka mokslinius grybų ir kerpių, kaip natūralių atmosferos taršos indikatorių, būklės tyrimus AB „Achema“ aplinkoje.
Pastarųjų kelių metų pušų jaunuolynų ir pusamžių medynų tyrimai atskleidžia, kad azoto kiekis spygliuose 0,5-22 km pušynų ruože nuo gamyklos yra normalus, ir net artėja prie žemiausių normos verčių. Tai rodo, kad dabartinė gamyklos tarša stipriau nebeveikia pušynų, o anksčiau iškritę azoto kiekiai nesusikaupė gamyklos aplinkoje.
Vilniuje 2006 m. posėdžiavusi Helsinkio komisija, besirūpinanti Baltijos jūros aplinkos apsauga, išbraukė AB Achemą iš „karštųjų taškų“ sąrašo. Vandens nuotėkų valymo efektyvumas buvusiame „karštajame taške“ jau keletą metų atitinka griežtas HELCOM rekomendacijas.
AB „Achema“ taip pat remia Europos Trąšų gamintojų asociacijos (EFMA) sukurtą Produkto vadybos sistemą (Product Stewardship). Bendrovėje gaminamos trąšos ir jų žaliavos, priedai bei tarpiniai produktai yra saugiai perdirbami ir gaminami, sandėliuojami, realizuojami ir naudojami. Kasmet atliekamas išorinis Aplinkos vadybos sistemos (AVS) priežiūros auditas. Kas treji metai atliekamas atnaujinamasis AVS auditas pagal pasirašytą sutartį su KEMA bendrove. KLASCO teritorijoje, įsiterpusioje tarp marių ir miesto, vyksta aktyvi krova. Todėl itin svarbu, kad bendrovės veikla netrukdytų miesto gyventojams, neturėtų neigiamos įtakos Kuršių marių ekosistemai. Nuo 2004 metų, kai buvo pastatytas birių trąšų terminalas, trąšos patenka į laivą uždarais konvejeriais, aprūpintais oro filtrais, kurie sugaudo kietas daleles. Sumontuota 12 m aukščio triukšmo slopinimo siena. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro išvadose nurodoma, kad gretimose gyvenamose teritorijose triukšmo lygis sumažėjo iki 6 dBA, o aiškiai išsiskiriančius garsus sumažino net iki 12 dBA.
Siekiant dar labiau sumažinti triukšmą, nutarta sieną apželdinti vijokliniais augalais. Taip pat planuojama įdiegti garso izoliaciją birių trąšų terminalo II eilės vagonų iškrovimo stotyje, riboti krovinių (ferolydinių, ketaus), kurių krova sukelia triukšmą, krovą iš vagonų nakties metu ir mažinti vienu metu dirbančių vibroįrenginių skaičių. Įgyvendinant teisinių aktų reikalavimus, vykdoma ozono sluoksnį ardančių medžiagų apskaita ir kontrolė. KLASCO yra įsidiegusi ISO 14001 standartą.

UAB „Agrochemai“ priklauso vienas didžiausių agrocentrų tinklų „Agromax“. Projektuojant ir statant naujus agrocentrus (Jonavoje, Šeduvoje, Vilkaviškyje) ir kitus objektus, įrengiamos modernios ir efektyvios lietaus ir nuotekų valymo įrengimų sistemos, reguliariai atliekami aplinkos tyrimai.

Bendrovės tikslai - elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių. Taip prisidedama prie Kioto protokolo Bendro Įgyvendinimo mechanizmo projekto siekiant sumažinti „šiltnamio efektą“ sukeliančių dujų išmetimus.
2007 m. pradžioje užbaigtas vėjo jėgainių parkas Kretingos rajone. Jo galingumas - 16 MW. Tokio galingumo elektros jėgainė naudodama iškastinį kurą į atmosferą per 1 metus išmestų apie 27 tūkst. t. CO₂. Krovinių terminale kraunami lakūs produktai, todėl itin svarbu naudoti naujausiais technologijas maksimaliai mažinančias taršą. Benzino saugojimo talpyklose sumontuoti plaukiojantys stogai, sumažinantys LOJ (lakiųjų organinių junginių) garavimą 95%. Benzino garų, išsiskiriančių iš tanklaivių krovos metu, surinkimui buvo įdiegta moderni garų rekuperavimo įrenginių sistema. Todėl išmetamų į aplinkos orą LOJ koncentracija neviršija 150 mg/Nm³ (pagal suminį anglies kiekį), ir pagal šį parametrą net 230 kartų yra efektyvesnė nei reikalauja ES direktyvos. Visi kraunami tanklaiviai yra prijungiami prie GRĮ. Siekiant visiškos oro kokybės kontrolės, visoje terminalo teritorijoje įrengti 87 oro taršos detektoriai. Jie reaguoja į ypač mažus produkto kiekius ore.
Gruntinių vandenų apsaugai visoje terminalo teritorijoje svarbiose vietose įrengta aukštos kokybės betono danga su nuolydžiais užterštų vandenų surinkimui ir nukreipimu į valymo sistemas. Galimos nuotėkos būtų nukreipiamos į terminalo kontrolinius šulinius. Lietaus ir sąlyginai užteršti lietaus vandenys valomi dviejuose moderniuose valymo įrenginiuose su itin efektyviai valančiais absorbciniais filtrais. Valymo įrenginius prižiūri specializuota įmonė. Krovinių terminale nuolat vykdomas požeminio vandens, poveikio aplinkos orui monitoringas, taip pat kontroliniai paviršinių ir lietaus nuotekų tyrimai.

Į titulinį | Navigacija | English